Slide background
Slide background

Lumzdelio specialybė

CLumzdelis – Lietuvoje plačiai paplitęs instrumentas. Dažniausiai lumzdelius dirbdinosi ir juos pūsdavo piemenys naktigonėse. Švenčių ir kitų liaudies pramogų metu lumzdžiuodavo ir pagyvenę žmonės. Lumzdeliai buvo daromi iš žilvičio, karklo žievės arba iš medžio. Žievės lumzdeliai paprastai buvo gaminami pavasarį iš žilvičio. Jie būdavo nepatvarūs, greit sudžiūdavo. Medžio lumzdeliai daryti iš jauno uosio kamieno, išdeginant arba išgręžiant 1,5 cm skersmens išilginę skylę. Lumzdelio ilgis – nuo 20 iki 30 cm.
Viršutiniame lumzdelio šone išdeginama arba išpiaunama nuo trijų iki aštuonių skylučių, kurios pučiant dangstomos abiejų rankų pirštais. Lumzdelio tembras švelnus, primenantis mažosios fleitos tembrą. Žemieji tonai skamba gana tyliai, aukštieji – labai skardūs. Kiekviena lumzdelio skylutė duoda po du tonus – pagrindinį ir, stipriau pučiant, oktava aukštesnį. Liaudies lumzdelininkų melodijos turi labai daug puošmenų, pagražinimų.